Jaunų menininkų bendruomenės, ieškodamos netradicinių erdvių kūrybinėms dirbtuvėms, vis dažniau atkreipia dėmesį į sovietmečio laikais statytus, bet dabar jau apleistus pramoninius pastatus, ar į daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) neretai teiraujamasi, ar norint tokiose patalpose užsiimti kūryba, rengti parodas, pardavinėti savo kūrinius ir pan., privaloma jų paskirtį įteisinti.
Statybos inspekcija informuoja, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.164531/asr, 4 priedas) nurodyta, jog patalpos, suformuotos atskirais nekilnojamojo turto objektais, pagal jų paskirtį skirstomos į tris grupes: gyvenamosios paskirties patalpos, negyvenamosios paskirties patalpos ir kita.
Gyvenamosios paskirties patalpoms priskiriama:
- butai, t. y. patalpa ar patalpų grupė su atskiru įėjimu, sudaranti nepriklausomas sąlygas vienam asmeniui ar vienai šeimai gyventi, miegoti, gaminti valgį ir panašiai;
- gyvenamosios patalpos, kurios turi bendro naudojimo patalpų (t. y. bendrabučio tipo butai, komunaliniai butai ir panašiai);
- patalpos, skirtos gyventi įvairioms socialinėms grupėms.
Negyvenamosios paskirties patalpoms priskiriamos šios patalpos:
- viešbučių (patalpos trumpai apsistoti);
- administracinės (patalpos administraciniams tikslams);
- prekybos (patalpos didmeninei ir mažmeninei prekybai)
- paslaugų (patalpos paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui);
- maitinimo (patalpos žmonėms maitinti);
- transporto (patalpos, skirtos transporto tikslams, t. y. susijusios su transportavimu, gabenimu, vežimu);
- garažų (patalpos transporto priemonėms laikyti);
- gamybos (patalpos gamybai);
- sandėliavimo (patalpos, pagal savo tiesioginę paskirtį naudojamos sandėliuoti);
- kultūros (patalpos kultūros tikslams);
- mokslo (patalpos švietimo ir mokslo tikslams);
- gydymo (patalpos gydymo tikslams, t. y. patalpos, kuriose teikiama medicininė pagalba ir priežiūra sergantiems žmonėms);
- poilsio (patalpos poilsiui);
- sporto (patalpos sportui);
- religinės (patalpos religiniams tikslams);
- specialiosios (patalpos specialiesiems tikslams);
- kitos, t. y. pagalbinio ūkio (patalpos pagalbiniam ūkiui: rūsiai, sandėliukai ir pan).
Kitos paskirties patalpos (pavyzdžiui, sandėliukai, rūsio patalpos ir pan.) – tai patalpos, kurių negalima priskirti jokiai pirmiau nurodytai paskirčiai.
Statybos įstatyme nurodyta, kad statinių naudotojai statinį (jo patalpas) privalo naudoti pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką.
Gyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpųnaudojimo ne pagal paskirtį reikalavimai nustatyti „Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše“, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 „Dėl Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.408721/asr).
Šiame dokumente nustatyta, kokios paskirties pastatuose ar jų patalpose, įgyvendinus apraše nustatytus reikalavimus, nepakeitus pastato (patalpos) paskirties, galimos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje nurodytos veiklos rūšys, tarp jų ir meninė kūryba (klasifikatorių rasite čia: https://osp.stat.gov.lt/600).
Apibendrinant teigtina, jei minėtame apraše nurodytos paskirties pastatuose ar patalpose numatoma veikla galima išlaikant apraše nustatytus reikalavimus, šių pastatų ar patalpų paskirties neprivaloma keisti.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad jeigu dėl konkrečios veiklos reikėtų keisti ypatingojo ar neypatingojo pastato ar jo patalpos (-ų) paskirtį, atliekant paprastojo remonto darbus ar neatliekant jokių statybos darbų, reikėtų parengti pastato ar jo patalpos (-ų) paskirties keitimo projektą, keičiant paskirtį, kai atliekami paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, ir iš savivaldybės administracijos gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Primintina, kad statinių naudojimo priežiūra reglamentuota Statybos įstatymo 49 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinių, išskyrus energetikos objektus ir susisiekimo komunikacijas ir su jomis susijusius kitus inžinerinius statinius, hidrotechninius statinius Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose, naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos.
Taigi, daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, o statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus.
Taip pat svarbu žinoti, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, statinių naudojimo priežiūra yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija. Taigi dėl numatomos veiklos pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių galimybės konkrečios paskirties patalpose ir poreikio konkrečiu atveju keisti patalpų paskirtį, reikėtų teirautis savivaldybės, kurios teritorijoje yra tokios patalpos, administracijos.
