Nors šiandien egzistuoja daugybė pirčių nuomos pasiūlymų, tačiau dažnai žemės sklypo savininkas susimąsto apie nenuginčijamą privalumą – nuosavą pirtį. Tuomet kyla klausimas – ar turimame žemės sklype pirties statyba yra galima, o jei planuojama pirtis bus statoma šalia vandens telkinio – kokiu atstumu ją galima statyti? Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja apie pirčių statybos reikalavimus ir subtilybes.
Pagrindinė taisyklė, kuria privalu vadovautis, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, taip pat savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Pirtys priskiriamos pagalbinio ūkio paskirties pastatams, kurios tarnauja pagrindiniam daiktui. Pirtis galima statyti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijose, ūkininkų sodybose ir kitokio naudojimo būdo žemės sklypuose, kuriuose galimi pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Kai teikiamos pirties paslaugos, tai tokias pirtis paslaugų teikimui galima statyti komercinės paskirties teritorijose.
Pirties statyba vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus, taip pat žemės sklypui gali būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios nustato papildomus derinimus ar draudimus statyti. Miško žemėje ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose statyti pirtis draudžiama. Kitais atvejais reikia analizuoti dokumentus ir kilus klausimams kreiptis į projektuotojus dėl statybos galimybių studijos, taip pat į savivaldybę dėl teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų ir jų sprendinių, nes savivaldybėms priskirta įgyvendinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Žinotina, kad, kai sodyba ar rekreacinė teritorija (kitos paskirties žemės sklypas) yra prie vandens telkinio, kuriam nustatyta paviršinių vandens telkinių apsaugos zona, tai joje draudžiama statyti pirtis mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki šioje zonoje esančios pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio. Pirtys galėtų būti statomos arčiau, jei vandens telkiniui nenustatytos nei paviršinių vandens telkinių apsaugos juosta, nei zona ir nėra kitų apribojimų.
