Abejojate, ar numatyti statybos darbai priskirtini statinio kapitaliniam remontui, ar rekonstravimui? Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) primena, kokie yra esminiai skirtumai tarp šių statybos rūšių.
Statybos įstatyme apibrėžta, kad statinio rekonstravimas – tai statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį, t. y. pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas[1], pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.), o statinio kapitalinis remontas – statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį, t. y. pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).
Pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Reglamentas).
Statinio rekonstravimo atveju, laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai pastatomi nauji aukštai, įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas, nugriaunama dalis esamų aukštų, prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos, pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų. Kapitalinio remonto atveju – statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis.
Tad pavyzdžiui, jeigu dėl tūrinių stogo langų įrengimo reikia perstatyti stogo laikančiąsias konstrukcijas pirmiau nurodytais būdais (pakeisti bet kurias laikančiąsias konstrukcijas kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengti naujas laikančiąsias konstrukcijas, pašalinti dalį esančių laikančiųjų konstrukcijų) ir dėl to pasikeičia bet kuriestatinio išorės matmenys (bet kurioje statinio vietoje), tokia statybos rūšis laikytina statinio rekonstravimu.
Taigi remiantis nurodytomis Statybos įstatymo ir Reglamento nuostatomis, esminis skirtumas, lemiantis statybos darbų priskyrimą statinio kapitalinio remonto ar rekonstravimo statybos rūšiai, yra tas, kad pertvarkant statinio laikančiąsias konstrukcijas kapitalinio remonto atveju jokie statinio išorės matmenys negali pakisti. Jeigu perstatant laikančiąsias konstrukcijas išorės matmenys pasikeičia, tai jau vadinama statinio rekonstravimu.
Atkreipiame dėmesį, kad statybos metu pakeitus esminius statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), sprendinius, tarp jų statinio laikančiąsias konstrukcijas ir/ar jų išdėstymą,norint tęsti statybą, privaloma gauti naują SLD, išskyrus statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (1 Reglamentas) 48 punkte nurodytas išimtis. Taip pat ypatingųjų ar neypatingųjų statinių rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį) SLD privalomas visada. Visi atvejai, kada SLD privalomas statinių rekonstravimui ir kapitaliniam remontui, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje ir 1 Reglamento 3 priede.
Statybos inspekcija primena, kad SLD, kai jis privalomas pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies ir 1 Reglamento 3 priedo nuostatas, išduoda savivaldybių administracijos.
[1] Laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.
