Jei terasas ir automobilių stovėjimo aikšteles jau dažnai įrengia ant plokščių stogų, tai stogų sodus kol kas galime sutikti gana retai. Tai dažniausiai yra susiję su didelėmis išlaidomis, kurių reikalauja apželdintų stogų įrengimas ir priežiūra. Tačiau negalime pamiršti, kad apželdinti stogai lyginant su įprastais stogais turi daug privalumų ir papildomų galimybių juos eksploatuojant. Tai galėtų būti gera priemonė ekologijai pagerinti (ypač didmiesčiuose), bei galimybė panaudoti šiuos plotus komercijai : kavinės, teniso kortai ir kt.
Lietuvoje susiformavusi nuomonė, kad apželdinta terasa ar stogas yra nepatikimas – būtinai ims varvėti, augalų šaknys prasiverš net pro stipriausią izoliacinį sluoksnį. Manoma, kad apkraunamos stogo konstrukcijos, reikia daug priežiūros, augalus būtina laistyti, ravėti, be to, augalams augti reikia daug žemės. Šis mitas trukdo realiai suprasti apželdinto stogo įrengimo niuansus ir privalumus. Tokie stogai labai populiarūs Skandinavijos kraštuose, kur tradicijos stogus dengti vietiniais skalūnais, želdinti samanomis išties senos.
EKSTENSYVUS APŽELDINIMAS
Galima išskirti dvi stogų apželdinimo rūšis – ekstensyvų ir intensyvų. Ekstensyvi apželdinimo sistema – tai gana paprastas ir nesudėtingas žalio stogo įrengimas, minimaliai prižiūrimas, įrengiamas ant sutapdintų stogų ir šlaitinių stogų iki 45º nuolydžio. Tokiam stogui parenkami augalai, kuriems reikia minimalios priežiūros. Tai samanos, žoliniai augalai ir jų deriniai su žole. Ekstensyvus apželdinimas taikomas pramoniniams pastatams, prekybos centrams, gyvenamiesiems namams, garažams.
INTENSYVUS APŽELDINIMAS
Intensyvi apželdinimo sistema labiau tinka verslo centrų, kotedžų stogams, elitiniams namams su antstatais. Naudojant intensyvų apželdinimą ant stogo galima sukurti unikalų gamtos kampelį su takeliais, dekoratyviniais krūmais, net žemaūgiais vaismedžiais. Tokioje erdvėje galima vesti derybas su verslo partneriais, ilsėtis po darbo, būti vėsioje žalumoje be dulkių ir triukšmo, o tuo pat metu ir miesto centre. Tačiau tokią egzotišką gamtos oazę įsirengti gana sudėtinga, substrato sluoksnis gali būti net iki 1 metro, o augalai turi būti parinkti labai kruopščiai ir nuolat prižiūrimi.
APŽELDINTO STOGO PRIVALUMAI
Želdinti stogai turi daug praktinių ir ekonominių privalumų. Ir tik po šių savybių – prabangaus pastato požymis.
• Apželdintas stogas slopina triukšmą iki 50 dB, sumažinamas triukšmo patekimas tiek iš pastato vidaus , tiek iš išorės.
• Teisingai įrengto želdiniais (veja, samanos, gėlynas) apželdinto stogo sistema vidutiniškai sveria 35 kg/m², po intensyvaus lietaus svoris padidėja iki 53 kg/m². Tokiu būdu tai viena lengviausių stogo dangų.
• Apželdintas stogas ilgiau eksploatuojamas dėl mažesnio ekstremalių temperatūrų svyravimo bei ultravioletinių spindulių bei cheminio poveikio.
• Geresnė šilumos izoliacija, leidžianti taupyti energiją. Grunto sluoksnis atlieka šilumos akumuliacinio sluoksnio vaidmenį – garuojanti drėgmė aušina pastatą dienos karščių metu, o naktį grunto šiluma neleidžia jam greitai atvėsti.
• Įrengus apželdintą stogą maždaug 20-30% sumažėja išlaidos, skiriamos patalpų šildymui ir kondicionavimui.
• Žaliąjį stogą galima laikyti „kietąja hidroizoliacine sistema“, kuri gaisro atveju apsaugo pastatą nuo ugnies išplitimo taip pat gerai kaip stogas su žvyro skalda.
• Augalinis substratas arba gruntas sugeria lietaus vandenį, dėl to mažiau apkraunamos kanalizacijos ir lietaus nuvedimo sistemos. Be to tolygus lėtas lietaus vandens garavimas išsaugo natūralų oro drėgnį, taip sukurdamas sveiką patalpos mikroklimatą.
• Stogo dangos paviršiaus įšilimas mažesnis nei įprasto paviršiaus 2-3 kartus.
• Moksliškai įrodyta, kad apželdintas stogas apsaugo nuo elektromagnetinio spinduliavimo.
• Galima paminėti apželdintų stogų teigiamą poveikį ekologiniam paveldui, geresnę būsto kokybę miestuose ir turimo gyvenamojo ploto padidėjimą, kurį galima išnaudoti rekreacijai ir poilsiui.
• Vidutinė apželdinto stogo kaina 180 Lt/m².
