Čerpės stogo dangos medžiaga. Gražios, stiprios nedegios, nepraleidžia vandens, , atsparios šalčiui (atlaiko>25 užšalimo ir atšilimo ciklus), ilgaamžės, bet dažnai trapios ir sunkios (pvz., 1 m2 keraminių čerpių dangos masė – 50-65 kg). Dažnai būna keraminės, cementinės, silikatinės, rečiau stiklinės; kai kada čerpėmis vadinamos ir plastikinės, bituminės, metalinės stogo dangos plokštelės.
Čerpės jungiamos užleidžiant vieną ant kitos, apačios keteromis užkabinamos už stogo grebėstų.
Čerpėmis paprastai dengiami 30-45o nuolydžio stogai.
Čerpių panaudojimo sritis yra labai plati. Čerpių danga naudojama tiek miestuose ir miesteliuose, tiek kaimuose gyvenamųjų, visuomeninių, pramoninių pastatų statyboje, išskyrus galbūt pramoninius pastatus su labai dideliu tarpatramiu, tačiau pastato ilgis niekaip neįtakoja čerpių panaudojimo galimybių. Šiuo metu čerpių danga dengiami ir mažaaukščiai, ir daugiaaukščiai pastatai. Čerpės neturi panaudojimo apribojimų atsižvelgiant į klimatines sąlygas, jos gali būti vienodai panaudojamos tiek šiauriniuose, tiek pietiniuose rajonuose. Savo vertingų savybių dėka čerpės pelnytai užima vieną pagrindinių vietų tarp visų stogų dangų. Čerpių privalumai sudaro palankias sąlygas tokiam plačiam jų panaudojimui. Teisingas stogo įrengimo darbų atlikimas bei tinkamos dangos pasirinkimas užtikrina ilgą stogo tarnavimo laiką, o taip pat ir pačių pastatų gyvavimo trukmę.
KERAMINĖS ČERPĖS
Keraminės čerpės būna falcinės (štampuotosios ir juostinės), plokščiosios, banguotosios (olandiškos arba S raidės pavidalo)(priedai), lovinės (vad. Vienuolis ir vienuolė), kraiginšs (pusapvalės). Gaminamos iš lengvai lydomo, šiek tiek riebesnio negu plytos molio. Paprastai formuojamos iš plastiškos tešlos. Molis specialiai ruošiamas (maišomas, minkomas), į minklę dedama smėlio, malto plytų laužo, jei reikia plastiškesnio molio. Paruošta minklė laikoma 3-5 paras, kad vienodai pasiskirstytų drėgmė. Rečiau presuojamos iš pussausių miltelių. Milteliai ruošiami taip: molis smulkinamas dezintegratoriuje, granulės džiovinamos, smulkinamos, drėkinamos specialiuose maišytuvuose iki 8-10% drėgnio. Suformuotos čerpės džiovinamos, po to degamos 950-1050 oC temperatūroje. Kartais glazūruojamos. Kraiginės čerpės kartais puošiamos lipdiniais.
Rekomenduojamas stogo nuolydis 30o.
Keraminės čerpės atsparios nepalankioms oro sąlygoms, jos vienodai gerai atlaiko ir karštį, ir šaltį. Čerpės ilgaamžės – pasirinkus čerpių stogą, kitos dangos stogui gyvenime nebereikės.
Dėl kapiliarinių keramikos savybių drėgmė natūraliai įsigeria į čerpę ir išgaruoja. Tai sumažina drėgmės ir grybelio keliamą pavojų stogo medinėms konstrukcijoms – keraminė čerpė leidžia namui kvėpuoti.
Raudoną spalvą keraminės čerpės įgauna dėl geležies oksido, susidarančio degimo metu, todėl keramika niekuomet neišblunka.
Čerpių stogą galima lengvai atnaujinti, nes daugelio keraminių čerpių rūšių išvaizda išlikusi tokia kaip ir prieš šimtą metų, jos taip pat atrodys ir dar po šimto metų.
Keraminės čerpės yra „pati tyliausia“ stogo danga. Ji nebarška pučiant stipriam vėjui, lyjant lietui ar krentant krušai, o tai ypač svarbu įrengiant miegamuosius kambarius palėpėse.
Čerpių masė didina dangos šilumos inerciją. Patalpos pastogėse ir mansardose mažiau atšąla žiemą ir įkaista vasarą, jose lengviau palaikomas optimalus mikroklimatas.
Didesnis čerpių dangos svoris nedidina gegnių skerspjūvio. Sniego apkrova ant stogo retai viršija čerpių dangos svorį, todėl deformaciniai stogo svyravimai būna mažesni.
Rankų darbą pakeitus pramoninei gamybai pagerėjo čerpių kokybė, sumažėjo kaina, atsirado naujos čerpių formos, supaprastėjo klojimo technologija,. Žymiai padidėjo čerpių asortimentas: be eilinių ir kraigo atsirado šoninės, galinės, pralaidų, vėdinimo ir kitos čerpės. Taip pat atsirado čerpės su dviguba užkaita (falcu), tinkamos dengti šiuo metu labai populiarius lėkštus (iki 14º) stogus.
Keraminių čerpių danga buvo diskredituota tarybiniais laikais. Buvo gaminamos tik eilinės ir kraigo čerpės. Bloga kokybė, mažas gaminių asortimentas ir netinkama dengimo technologija prisidėjo prie neigiamo žmonių požiūrio į keraminių čerpių dangą Šiandien vartotojai Lietuvoje vėl iš naujo atranda čerpes, kurios gaminamos seniausias tradicijas turinčiose ir patikimais gaminiais garsėjančiose Skandinavijos šalyse, Vokietijoje.
Čerpės gaminamos ne tik natūralaus molio spalvos – jų spalvos gali būti labai įvairios – matinio arba blizgaus paviršiaus, kuris priklauso nuo čerpės paviršiaus padengimo.
Pačios populiariausios yra niekuo nedengtos natūralios čerpės, arba angobuotos įvairių spalvų čerpės. Angoba – iš molio, pigmentų bei nedidelio kiekio kvarco paruošta mikstūra, kuria išdžiovintos čerpės nupurškiamos prieš degant jas krosnyje. Išdegtos čerpės įgauna spalvą, kuri priklauso nuo panaudotų pigmentų, ir tolygų matinį paviršių.
Glazūruotos čerpės turi stiklišką, blizgantį paviršių. Yra įsigaliojusi nuomonė, kad glazūruotos čerpės amžius ilgesnis. Tai netiesa. Natūralių, angobuotų ar glazūruotų čerpių amžius yra toks pat. Nuo dangos priklausys tik čerpių išvaizda – natūralių čerpių stogas po daugelio metų taps margas, o angobuotų ir glazūruotų mažai tepasikeis.
Keičiantis laikams, kinta ir papročiai – tai neišvengiama, tačiau čerpės statybose – viena seniausiai naudojamų medžiagų, atsiradusi beveik tuo pat metu, kai žmogus išmoko pasigaminti molinę puodynę ir susirentė pastatą su šlaitiniu stogu. Čerpės išliko viena populiariausių statybinių medžiagų iki mūsų dienų.
BETONINĖS ČERPĖS
Vienas stogų dangas keičia kitos, atsiranda naujovių, o čerpių stogai buvo ir lieka – prestižo, ilgaamžiškumo, patikimumo ir šiltumo simboliu.
Betoninės čerpės (priedai) geriausiai tinka rąstiniams namams. Rąstinio namo konstrukcijai reikalinga didesnė apkrova – dengtas čerpių stogu namas greičiau sėda, o ir pati rąstinio namo idėja reikalauja ekologiškos stogo dangos – čerpių.
Betoninės čerpės labai naudingos ir lengviems karkasiniams namams – sugeria vibracijas, suteikia konstrukcijoms stabilumo.
Čerpių stogai puošia, jie natūraliai susilieja su kraštovaizdžiu. Kuklus senos statybos namas ar namelis soduose, rekonstruotas ar naujai pastatytas, kaip gyvenamasis – su betoninių čerpių stogu atrodo solidžiai ir stilingai.
Betoninės čerpės praktiškai nesensta – medžiaga tokia patvari ir tvirta, kad jos neįmanoma sugadinti. Jos nesunkiai išlaiko šalčius, kaitrą ir kitas sunkias oro sąlygas, todėl plačiai naudojamos nuo Viduržemio jūros iki šiaurės šalių. Betoninėmis čerpėmis dengtas stogas taip pat išlaiko didelius krūvius – sniegą, rudenines liūtis ir panašiai. Kai namas uždengiamas betoninių čerpių stogu, iš karto pastebimi du pliusai: žemos eksploatavimo išlaidos ir tai, kad bent artimiausius 100 metų stogo nereiks dengti iš naujo.
Betoninės čerpės – danga, turinti aukščiausios atsparumo ugniai medžiagos klasės savybės ir tą įvertina draudimo kompanijos, drausdamos pigiau.
Stogo danga turi būti pakankamai sunki, kad jos nenupūstų vėjas, kad slopintų triukšmą ir vibracijas, būtų inertiška staigiems temperatūrų pokyčiams. Stogo nesudaro vien danga. Jei skarda sveria apie 5 kg/m², o čerpės apie 40 kg/m², tai nereiškia, kad čerpių stogas sunkesnis 8 kartus. Skaičiuojamas visų stogo elementų svoris: danga, nuosavas stogo konstrukcijos svoris, izoliacinės ir vidaus apdailos medžiagos, įskaičiuojamos sniego, vėjo ir kitos apkrovos. Bendra čerpių stogo skaičiuojama apkrova gali siekti iki 250 kg/m², atitinkamai apie 200 kg/m² skardinio. Lyginant 250 – 200 kg/m² skirtumas nežymus ir skaičiuojant konkrečius stogus sudaro tik 8 ÷ 18 %, o ne 8 kartus.
Kaip jau buvo minėta, čerpės be jokios abejonės, yra sunkesnės už skardą ir šiek tiek sunkesnės už šiferį. Tačiau šis skirtumas mažas ir yra nereikšmingas renkantis konstrukciją. Iš tiesų gegnių skerspjūvis ir atstumas tarp jų priklauso ne tiek nuo laikančiosios konstrukcijos patvarumo, kiek nuo apšiltinimui pasirinktų medžiagų arba reikiamo jų sluoksnio storio.
Naudojant šiuolaikines technologijas, betoninės čerpės gaminamos iš pigmentais dažytos betono masės, o viršutinis čerpės paviršius du kartus padengiamas specialiais akriliniais dažais vandens pagrindu. Iš tiesų viršutinis dažų sluoksnis dėl kritulių ir saulės poveikio šiek tiek nublunka, tačiau pigmentai, kuriais yra prisotinta visa medžiaga, per visą čerpės storį, saugo čerpės atspalvį ištisus dešimtmečius. Todėl galima nebijoti, jog laikui bėgant dažai pradės šerpetoti ir atsilupinėti. Betoninių čerpių nereikia perdažyti – ši danga sensta solidžiai, išlaikydama stilių. Čerpių stogą galima nuplauti tiesiog vandeniu, galima naudoti chemines priemones ir taip atnaujinti spalvą.
Nepriklausomo tyrimo rezultatai parodė, kad betoninių čerpių dangai reikia minimalios priežiūros. Per didžiąsias audras čerpių stogai nukenčia mažiausiai, pavyzdžiui, jei kuri nors čerpė suiro, tokiu atveju galima pakeisti tik tą vieną čerpę, nepažeidžiant kitų. Ant čerpių galima užlipti nebijant subraižyti, kai tenka prižiūrėti dūmtraukius ir kaminus, prireikus sumontuoti anteną, arba kai reikia nušluoti nukritusius medžių lapus.
Betoninės čerpės yra puikus pasirinkimas ne vien tik dėl ilgaamžiškumo, po betoninių čerpių stogu tylu ir ramu, kaip taisyklė šiuolaikinių namų palėpės yra apšiltinamos ir įrengiamos eksploatuojamos patalpos – patys ramiausi, miegamieji ir vaikų kambariai. Tuo pačiu čerpės nekenkia nei žmonėms, nei aplinkai.
SILIKATINĖS ČERPĖS
Silikatinės čerpės daromos kalkių ir smėlio mišinio, kietinamos autoklave.
STIKLINĖS ČERPĖS
Stiklinės čerpės būna panašaus pavidalo kaip ir keraminės; presuojamos iš pusiau skaidrios stiklo masės. Stiklinėmis čerpėmis paprastai dengiama dalis stogo, pavyzdžiui, virš laiptinės.
