Visai netrukus – nuo 2023 m. – visi viešieji pirkimai Lietuvoje turėtų tapti žali ir inovatyvūs. Pasiekti to vien tik tradicinėmis statybinėmis medžiagomis ir sprendimais nėra paprasta, tad modernioji Europos statybos pramonė apsiginkluoja hibridiniais sprendimais, suteikiančiais naudojamoms medžiagoms savotiškos sinergijos, kai keli konstrukcijos elementai vienas kitą papildo ir sustiprina vienas kito efektyvumą.
Balti paviršiai fotovoltiniams stogams
„Kadangi naujieji pastatai turėtų pagaminti daugiau energijos nei sunaudoja patys, visi statybų bendruomenės dalyviai tampa suinteresuoti naudoti hibridinius vėsių stogų („Cool roof“) sprendimus, didinančius pastato efektyvumą“, – mano Nacionalinės elektros technikos verslo asociacijos NETA direktorius Gediminas Abartis.
Balti (arba šviesūs) šiuolaikinių PVC stogų membranų paviršiai, be savo tiesioginės stogo apsaugos funkcijos, pasitarnauja dar ir perkaitimo izoliatoriais: statistika rodo, kad pastatus, dengtus didelio saulės atspindžio koeficiento (SRI – angl. Solar Reflective Index) danga, reikia mažiau vėsinti, o tai savo ruožtu gerokai sutaupo pastato energijos sąnaudų.
Tikra naujiena Lietuvos energiškai efektyvių pastatų rinkoje galėtų tapti RENOLIT ALKORBRIGHT stogų membrana, pasižyminti įspūdingu SRI indeksu 115 – kuo šis indeksas didesnis, tuo daugiau saulės šviesos atspindi paviršius, neįšildamas pats. Ryškiai baltos spalvos PVC membrana, padengta specialiu laku, maksimaliai atspindi saulės šviesą ir suformuoja be galo efektyvią sinergiją su fotovoltinėmis saulės jėgainėmis. Atspindėta šviesa, sugerta fotosensityvių jėgainės plokštelių, pavirsta papildoma pastato energija. Skaičiavimai rodo, kad Lietuvos klimato sąlygomis tokiu būdu galima ženkliai padidinti energijos išgavimo efektyvumą, jei fotovoltinė jėgainė dvipusė.
Be to, ženkliai prailgėja ir pačių fotovoltinių jėgainių tarnavimo laikas. Priešingai nei tradicinio tamsaus stogo atveju, sumontuotos ant nekaistančios dangos, jos nekaista ir pačios. O juk niekas kitas taip nesutrumpina fotovoltinės jėgainės gyvavimo laiko, kaip perkaitimas. Naudojant šį sprendimą, saugantį fotovoltines jėgaines nuo perkaitimo, kai kurie saulės modulių gamintojai modulių garantiją ir prognozuojamą tarnavimo laiką praligina iki 30 metų.
Taigi, prailgėja ir naudingasis fotoelektrinės laikas, kai ji neša grynąjį pelną: atsipirkusi maždaug per 6 ar 8 metus, ji išsaugo pelningumą dar bent dvidešimt kelerius metus.
Sinergijos privalumų galima rasti ir saulės jėgainių montavimo technologijoje.
Tradiciškai jėgainės montuojamos tvirtinant jas prie perdangos kiaurai per stogo dangą, o tai savo ruožtu reiškia stogo dangos sandarumo praradimą tvirtinimo taškuose ir didelę riziką atsirasti šalčio tiltams. Tačiau ne efektyviosios RENOLIT ALKORBRIGHT PVC membranos atveju: prie jos prilydyti kvadratinio pjūvio RENOLIT ALKORSOLAR PVC profiliai sudaro vientisą nedalomą visumą su pačia danga, o jau į profilių viduje esantį metalinį montavimo elementą įgręžiami saulės jėgainių tvirtinimo varžtai.
Tokiu revoliuciniu būdu tvirtinant ant stogo konstrukcijas, stogo danga išsaugoma nepažeista ir išvengiama bet kokių šalčio tiltų.
Prie stogo konstrukcijų saulės elektrinės fotovoltiniai moduliai, montuojant juos tradiciniu būdu, papildomai tvirtinami naudojant balastą, kuris sudaro dideles apkrovos stogo konstrukcijoms.
Su stogo danga RENOLIT ALKORSOLAR ir PVC profiliais balasto nereikia, o tai leidžia iki 30 % sumažinti skaičiuojamas apkrovas. Be to, nenaudojant balastų, galima modulius montuoti didesniu kampu į stogą: dėl vėjo gūsių rizikos saulės fotovoltiniai moduliai balastais būna montuojami šiek tiek mažesniu kampu, o tai savo ruožtu daro neigiamą įtaką jų efektyvumui. O štai ALKORSOLAR PVC profilių sistema vėjo gūsiams kur kas atsparesnė – vėjo tunelyje, sumontuota iki 30° kampu ir išbandyta oro srautais iki 200 km/h, ji parodė puikius rezultatus. Atsisakius balastų, saulės jėgainės efektyvumas dėl tinkamesnio montavimo kampo padidėja 4–6 %.
Prisideda siekiant pastato žalumo sertifikato
Įvertinta žaliųjų pastatų specialistų visame pasaulyje RENOLIT ALKORBRIGHT stogų membrana suteikia papildomų taškų pastatams, kurių stogus ji dengia, siekiant tvarumo sertifikato. Ji tarnauti ir kaip tam tikras kompensacinis svertas įmonėms, turinčioms padidinto taršumo gamybą: vėsus stogas sumažina bendrą pastato CO2 emisiją.
Be standartinių CO2 emisijos mažinimo galimybių, baltosios ALKORBRIGHT PVC stogų membranos gamintojas „RENOLIT Group“ dalyvauja „Treedom“ programoje. Įsigyjant šį produktą, tam tikrose pasaulio vietose, reikalaujančiose daugiausiai deguonies sluoksnio regeneracijos, pasodinamas proporcingas medžių kiekis. Šis procesas visiškai skaidrus, turintis griežtą apskaitą ir suteikiantis galimybę per atstumą stebėti augant „įsigytus“ natūralius atmosferos valymo filtrus. „Treedom“ programoje dalyvaujančių produktų pirkėjai gauna sertifikatus, parodančius, kiek per metus šie medžiai sugeria anglies dvideginio. Atitinkamai jie ne tik tiesiogiai prisideda prie planetos švarinimo, bet ir dar labiau sumažina savo pastatų anglies dvideginio emisiją tiesiogiai per augančių „Treedom“ programos medžių lapus.
Pirmosios kregždės jau Lietuvoje
Aukšto SRI indekso PVC stogo danga dengtas žaliausias Lietuvoje A energinio naudingumo klasės segmentui priskiriamas logistikos centras „Westhub“. Unikalus ir tvarus, savo veiklai visiškai nenaudosiantis iškastinio kuro, visą eksploatacijai reikalingą energiją gaunantis iš saulės elektrinės, sumontuotos ant stogoa, projektas siekia BREEAM žaliųjų pastatų vertinimo sertifikato „Very good“. Vėsi, stogo danga RENOLIT ALKORBRIGHT ir UNILIN PIR (poliizocianurato) plokštėmis izoliuotas stogas visu nemenku savo plotu atspindi didžiulius kiekius saulės šviesos, kuri pavirsta į megavatus atsinaujinančios energijos.
„Panašaus tipo vėsiems stogams priklauso artimiausia ateitis, – teigia objekto vystytojams stogo sprendimą pasiūliusios ir gaminius patiekusios UAB „Moderni izoliacija“ vadovas Paulius Augūnas. – Juk skaičiai, rodantys greitą investicijos atsipirkimą ir sukuriamą efektyvumo sinergiją, nemeluoja. O dabar dar turėsime ir pirmąjį fizinį jos įrodymą tiesiog čia, Lietuvoje.“ Toks projektas Baltijos šalyse pirmas, tačiau Skandinavijoje jis jau gerai žinomas ir dėl savo pridėtinių verčių plačiai naudojamas.
Moderni izoliacija, UAB
Daugiau informacijos: www.izoliacija.com
