Iki šiol dauguma gamybos įmonių vengė arba delsė vykdyti profilaktinius įrangos bei šilumokaičių plovimus ir valymus. Pastaruoju metu tokių paslaugų poreikis išaugo kelis kartus – tokiu būdu gamybininkai siekia mažinti išlaidas už pabrangusią energiją. Specialistų skaičiavimais, nuosėdomis apsinešusi įranga energijos sąnaudas padidina iki penktadalio, o pagerėjusią įrangos priežiūrą vertina pozityviai – augs produkcijos kokybė ir gerės darbo sąlygos.
Paskatino pabrangusi elektra
„Užtenka vos 1 mm susikaupusių nuosėdų šilumokaityje, kad energijos sąnaudos išaugtų apie 5%. Jeigu šilumokaičiai laiku nevalomi, juos eksploatuojant nuosėdų kiekis tik didėja, o tai savo ruožtu didina energijos suvartojimą. Taip energijos sąnaudos gali išaugti apie 20% ir net dar daugiau“, – pasakoja Saulius Venckus, biotechnologijų bendrovės UAB „Bio Circle Balticum“ technikos skyriaus vadovas.
Pasak jo, iš pažiūros visai nedidelis nuosėdų kiekis lemia didelius energijos praradimus. Kai anksčiau energija buvo pigi, tai nesudarydavo reikšmingos įtakos, tačiau šiuo metu gamybos įmonės ieško visų būdų taupyti ir didinti efektyvumą.
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusi šiltinimo medžiagų gamykla UAB „Finnfoam“ turimą įrangą plauna du kartus per metus.
„Kitu atveju šilumokaičiams užsikišus prarastume mažiausiai savaitę. Šiuo metu mums užtenka vienos paros viską išplauti ir startuoti su šviežia sistema. Šiemet papildomai dar įsidiegėme filtravimo sistemas, į kurias pilame specialias medžiagas – inhibitorius. Tikimės, kad dėl to užteks įrangą plauti vieną kartą metuose“, – pasakoja Giedrius Raulinaitis, „Finnfoam“ gamybos vadovas.
Priežiūros kultūra – skirtinga
Ekspertų skaičiavimais, Lietuvoje iki šiol profilaktinių įrangos plovimų ir valymų laiku neatlikdavo apie 70% lietuviško kapitalo įmonių, kurios veikia ilgiau nei 10 metų ir kurių įrangai jau nebetaikomas garantinis aptarnavimas.
Atsakingiausiai elgiasi maisto pramonės įmonės, rečiausiai profilaktiką atlieka plastiko liejimo bendrovės, popieriaus ir pakuotės gamintojai.
„Galima pastebėti, kad nuodugniau įrenginių priežiūra rūpinasi Vakarų kapitalo arba didelę dalį produkcijos eksportuojančios įmonės, turinčios ilgalaikių įsipareigojimų. Tokios įmonės kruopščiai planuoja gamybos bei profilaktinės priežiūros procesus, kadangi gedimai gali turėti neigiamų padarinių įsipareigojimų vykdymui“, – pasakoja S. Venckus.
Jos taip pat dažniau linkusios laikytis numatytų reglamentų ir pasibaigus garantiniam laikotarpiui, kai nebelieka įsipareigojimų dėl priežiūros prieš įrangos gamintoją. Vertinama ir tai, kad tokiu būdu prailginamas įrangos tarnavimo laikas, ji lėčiau susidėvi.
Vis dėlto G. Raulinaitis pasakoja, kad ir kitose šalyse ne visi gamybininkai rūpestingai prižiūri turimą įrangą – būtent jų grupės įmonė Suomijoje turimos polistirolo gamybos įrangos profilaktiškai neplaudavo: „Kolegos kažkodėl neplaudavo. Kai gavome iš jų įrangą prieš kelerius metus, teko gerokai pavargti, kol ją atplovėme“.
Priežiūrai taupydavo
„Anksčiau Lietuvoje nebuvo nusistovėjusios praktikos plauti ar valyti gamybos įrenginių – jeigu koks nors elementas sugesdavo, kur kas paprasčiau būdavo jį pakeisti nauju. Pastaraisiais metais dėl pandemijos ir karo sutrikus tiekimo grandinėms, išaugus žaliavų bei energijos kainoms, sugedusio elemento keitimas reiškia ne tik išaugusius kaštus, bet ir gamybos ar jos dalies stabdymą, laukiant kol elementas bus pristatytas. O tai užtrunka daug ilgiau nei anksčiau“, – pasakoja S. Venckus.
Dalis įmonių savo biudžete vis dar nenumato lėšų profilaktiniams įrangos, šilumokaičių valymams, neplanuoja profilaktinės priežiūros – kai kuriems vadovams tai vis dar atrodo nebūtinosios išlaidos.
Vis dėlto, pasak specialistų, situacija keičiasi – įrenginių plovimas šiuo metu yra pigesnė alternatyva nei naujų detalių įsigijimas ir prastovų skelbimas bei neefektyvi eksploatacija.
„Lyginant su ankstesniais metais, užklausų skaičius reikšmingai išaugo. Gamybininkai stengiasi planuoti profilaktinius valymus, kad išvengtų gedimų ir sumažintų energijos suvartojimą. Ir tai pozityvus reiškinys, nes tai pagerins gaminių kokybę ir darbo sąlygas gamyklų darbuotojams“, – teigia S. Venckus.
Kokių klaidų nedaryti?
S. Venckaus teigimu, prižiūrint įrangą dažniausiai daromos dvi klaidos: nuosėdas bandoma nuvalyti su buitiniais valikliais, kurie nėra efektyvūs prieš gamybos procesų metu susidarančias nuosėdas. Arba kitas kraštutinumas – pasirenkamos itin agresyvios priemonės, kurios ne tik pakenkia detalėms, bet ir yra pavojingos darbuotojams bei aplinkai.
Taip pat būna atvejų, kai griebiamasi agresyvaus mechaninio šveitimo, tuomet įrenginių paviršius subraižomas ir jis tampa dar imlesnis nešvarumams.
„Gamybinių įrenginių nereiktų laikyti amžinais, kadangi viskas dėvisi, o gamyboje tai vyksta dar greičiau. Taip pat patartina nelaukti, kol šilumokaičiai nustos funkcionuoti, stebėti jų efektyvumą, kadangi užtenka vos kelių milimetrų apnašų, kad būtų prarandamas reikšmingas šilumos kiekis ir išaugtų išlaidos už energiją“, – pataria ekspertas.
Pasak specialisto, profilaktinius įrangos valymus reiktų atlikti taip dažnai, kaip numatyta techniniame reglamente. Arba juos atlikti tuomet, kai įrangos parametrai nebeatitinka normų – smarkiai pakyla temperatūra, darbinis slėgis, nebeatvėsinamas vanduo ar tepalas arba užsikemša šilumokaitis. Kraštutiniais atvejais gali būti visiškai blokuojamas pratekėjimas sistemoje.
Visi šie parametrų neatitikimai turi įtakos vienam ar keliems darbo procesams, dėl to sustoja arba pradeda vėluoti gamyba, suprastėja gaminių kokybė.
Jeigu už įrenginių priežiūrą atsakingi darbuotojai nėra tikri dėl nešvarumų, tokiu atveju patariama atlikti užterštumo cheminę analizę.
